ūsas

ū̃sas sm. (2) DŽ, NdŽ, (4) K, Rtr, FrnW; Q301, SD¹190, SD391, Kos57, Sut, N, M, L, LL273 1. col. žr. ūsai 1: Jauni, tai ką jie žino, ū̃są ir barzdas tiktai užsiauginę Iš. | Po ūsù (subrendęs, su ūsais) jau bernas DrskŽ. Vyriukas prie ūso Ėr. Vyras po ūsù, jau mergas pakibina Bgt. Vyram gerai teip pasėdėt [prie alaus], ū̃są inmerkus (juok.) Krs. Klausosi jų kalbų ir šypsosi į ūsą (neatvirai) rš. ^ Geriau po senu ūsu, nekaip po jaunu bizūnu KrvP(Grš). Verčiau po seno ūsu, ne po jauno snargliu LTR(VšR). 2. LL273 viena iš dviejų ūsų dalių: Prieangy tėtukas stabteli, paspaudo delną, nuglosto juo vieną, kitą ūsą P.Cvir. Kairysis tėvo ūsas ėmė keistai trūkčioti rš. Dešinys ūsas aukštyn riečias, o kairys žemyn Ds. | Priėjo prie miško – ogi žmogus vienu ūsu parėmęs dangų, kitu – žemę DvP323. Kukutis iškaitęs stovėjo už stalo ir suko šarmotą ūsą A.Vaičiul. 3. KII166, K vienas panosės plaukas. 4. KI474, LL80 vienas iš gyvūnų galvos (viršutinės lūpos) ataugų: Ūsorių keturi ū̃sai: vieni ilgesni, kiti mažesni PnmŽ. [Lyno] žiotys mažos, galinės, jų kampuose yra po trumpą ūselį rš. Tas šamas tuo nunėrė ir išnešė ant ūso užsimovęs tą žiedą BsPIV207-208(Brt). 5. ŽŪŽ16, BTŽ siūlinė augalų atauga; antžeminė palaipa: Jei jau agurkas ū̃sų neleidžia, tai ir neauga Dg. Nelakstyk kaip aitvaras po agurkus, ba visus ūsùs numindysi Mlt. Žirniai pradeda leist ūsus Ėr. Braškės dauginamos sėklomis ir ūsais EncIV544. Uogų ū̃sai lenda net pupos[na] LKT313(Ob). Šliaužia ū̃sai par žemę, kur insibeda, ir prigyja braškės Ktk. 6. LzŽ, Rm kas nors forma ar išsidėstymu primenantis šią ataugą: Miežys su akuotais, su ū̃sais Pls. Usnys su ū̃sais Grv. Jei balanos anglis su ūsais, in dvi dalis riečias, svečiai bus Vlk. Nuriedės ten troleibusas, varinius laidus braukdamas savo ilgais ūsais rš. Vyžoms pinti karnos reikalingos trijų rūšių: metmenims (palankoms), ataudams (ūsams) ir kulniai rš. 7. NdŽ žr. 1 ūsuotis 1.

◊ dúok ū̃są Mrj, KzR sakoma lendant bučiuotis: Duok ūsą, vėl senais bičiuliais būsime sp. į ū̃są pū̃sti miegoti: Kumščia po galva – jau pučia į ūsą Gl. Pavalgę gulkit vėl ir pūskit į ūsą! rš.

po ū̃są sumèsti pasibučiuoti: Sùmetėva po ū̃są ir išsiskyrėm kaip seni bičiuliai Lkš.

ū̃są káišioti landžioti: Kas valandą senis kaišiojo ūsą, čia į virtuvėlę, čia į kamarėlę P.Cvir.

ū̃są priką́sti nutilti, užsičiaupti: Šašas iškart prikando ūsą rš.

ū̃są kramtýti pykti: Motina verkė, tėvas rūsčiai susiraukęs kramtė ūsą V.Myk-Put.

ū̃są papū̃sti (pastatýti) pasidaryti išdidžiam: O kai akis į akį, tai dar, žiūrėk, ūsą papučia J.Gruš. Cvirplys pamatė: ūsą pastatė, vaitui špygą parodė (d.) Šln.

ū̃są pū̃sti (riẽsti Ds) didžiuotis: Tu pirmiau pradėjai ū̃są pū̃sti kaip aš Skr.

ū̃są sùkti

1. didžiuotis: Užmiršęs visus nemalonumus Papartis tik ūsą suko, nes numatė iš javų gerą pelną rš.

2. meilintis: Pranas apie našlę ū̃są sùka Ps.